Description

Emigracijos tema dažna spaudoje, televizijoje ar visuomenėje, o dėmesio centre – emigrantas. Dažnai apibūdinamas kaip žmogus, praradęs gyvenimo ritmą, ieškantis vietos po saule, kur būtų ir sotus, ir laimingas, o ir taupyti nereikėtų. Tačiau lietuvių egzodo, modernizmo ir šiuolaikinės literatūros rašytojai savo kūriniuose įžvelgė gilesnę emigranto būseną ir sau keliamus egzistencinius klausimus esant išeivijoje. Išeivija dažniau vadinami pokario laikų išeiviai, o tikrieji emigrantai suvokiami kaip pastaruosius dešimtmečius į kitas šalis emigravę, daugiausiai dėl ekonominių ir politinių tikslų žmonės. Emigracijos tema Lietuvių kūrėjams niekada nebuvo svetima, jau XX a. Pasirodęs Salomėjos Nėries poezijos rinkinys „Prie didelio kelio“ iš karto sukėlė dviprasmišką audrą, panašiu laiku buvo išleistas ir Balio Sruogos „Dievų miškas“. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo lietuvių literatūra vis plačiau įsijungė į pasaulinį kultūros procesą. Šiandien aptarsiu samprotavimo klausimą – ką išgyvena žmogus palikęs tėvynę Salomėjos Nėries ir Balio Sruogos kūryboje.