Emigranto dalia lietuvių literatūroje (Antanas Škėma, Balys Sruoga)

15.00

Kategorija: 12 klasės kalbėjimai (VBE)
Kalbėjimo trukmė: Nuo 9 iki 10min.
Kalbėjimo planas: Yra
Apimtis: 1100 ž.
Informaciniai Šaltiniai: Taip
Autoriai: Antanas Škėma, Balys Sruoga

Papildomos paslaugos

Subtotal:

Add-ons total:

Total:

Aprašymas

Emigracijos tema dažna spaudoje, televizijoje ar visuomenėje, o dėmesio centre – emigrantas. Dažnai apibūdinamas kaip žmogus, praradęs gyvenimo ritmą, ieškantis vietos po saule, kur būtų ir sotus, ir laimingas, o ir taupyti nereikėtų. Tačiau lietuvių egzodo, modernizmo ir šiuolaikinės literatūros rašytojai savo kūriniuose įžvelgė gilesnę emigranto būseną ir sau keliamus egzistencinius klausimus esant išeivijoje. Išeivija dažniau vadinami pokario laikų išeiviai, o tikrieji emigrantai suvokiami kaip pastaruosius dešimtmečius į kitas šalis emigravę, daugiausiai dėl ekonominių ir politinių tikslų žmonės. Emigracijos tema Lietuvių kūrėjams niekada nebuvo svetima, jau XX a. II pusėje išeivijos spaudoje pasirodęs Antano Škėmos psichologinis romanas ,,Balta drobulė“  ir iš karto sukėlė aistringą polemiką, panašiu laiku buvo išleistas ir Balio Sruogos „Dievų miškas“. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo lietuvių literatūra vis plačiau įsijungė į pasaulinį kultūros procesą. Tačiau ir šiais laikais rašytojai nevengia emigracijos temos. Ir visgi šia tema yra parašyta nemažai, ir kiekvieno skirtingo laikotarpiu emigrantas vaizduojamas kiek kitaip. Šiandien aptarsiu emigranto dalią Antano Škėmos ir Balio Sruogos kūryboje.