Nykus paveikslas tas, už kurio drobės neslypi gyli mintis, tuščia knyga ta – tarp kurios eilučių nieko nenorėta pasakyti. Ilgai gyvens tie kūriniai, kurie turės daugiau, nei tik perbrauktą guašą ar išmėtytas raides. Juk būtent gilūs, pamokantys pasakojimai turi išliekamąją vertę. Nesvarbu į kurią meno ar kultūros sritį bepažvelgtume – pasakos vaikams, mitologija, romanai, spektakliai, piešiniai, melodijos, visų motyvas panašus – padėti išjausti ir pamokyti. Todėl, remdamasis (-si) Jono Biliūno „Vagis“ ir Jurgio Savickio „Ad Astra“ novelėmis, papasakosiu, kokių žmoniškumo pamokų literatūroje moko lietuvių rašytojai.
