Aprašymas

Kančia būdinga žmogaus prigimčiai, nes žmogus sąmoningai ją išgyvena. Žmogiškoji kančia yra dvilypė: ji gali būti fizinė ir dvasinė. Pasak egzistencialistų, ribinėje kančios situacijoje atsiskleidžia žmogiškosios būties trapumas, gyvenimo nepastovumas. Tačiau dažnai svarstome, ar kančią būtina išgyventi? Manau, kad dvasinis skausmas turi prasmę žmogaus gyvenime. Žmogui kančia gali pradėti kurti. Populiarioje meno kilmės teorijoje teigiama, jog kūryba gimsta iš skausmo, tad kančia yra produktyvi būsena. Menininkas yra traktuojamas kaip kultūros herojus ir kankinys: išgyvenamas skausmas atsispindi jo kūryboje. Literatūroje neretai atskleidžiamas siekis pakeisti pasaulį, suvokti jo ir savo egzistavimo prasmę, tokiu būdu išgyvenant nuolatinį skausmą. Tačiau neretai jaučiami stiprūs sąžinės priekaištai dėl neteisingo pasirinkimo. Remdamasis Henriko Radausko, Vinco Mykolaičio Putino ir Antano Škėmos kūryba atsakysiu į samprotavimo klausimą – ar menas visada gimsta iš kančios?