Altorių šešėly (Vincas Mykolaitis-Putinas)

0.00

Autorius: Vincas Mykolaitis-Putinas
Puslapiai: 652 (originalas)
Formatas: PDF
Kalba: lietuvių
Žanras: Romanas, Psichologinė grožinė literatūra
Kategorija:

Aprašymas

Šiame puslapyje pateikiame originalią ir sutrumpintą, elektroninę „Altorių šešėly“ kūrinio versiją, kuri skirta mokinių lietuvių kalbos įskaitos ir egzamino pasiruošimui.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių kultūros veikėjų.

„Altorių šešėly“ – 1933 m. išleistas Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) psichologinis romanas. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio kūrinys lietuvių literatūroje. Jame aprašomas Liudo Vasario – jauno kunigo – gyvenimas, jausmai, vidiniai konfliktai, siekis išsivaduoti iš visuomenės primestų dogmų. Kūrinyje sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Ypač ryškus romano motyvas – ar gali tas pats žmogus būti ir kunigas, ir poetas?

Šiame romane dėstomas pasakojimas apie kunigą Liudą Vasarį, kuris pats iš pradžių nėra itin tikintis, tačiau vis vien stoja į kunigų seminariją, į kurią įstojus, jo gyvenimas pamažu ima keistis ir komplikuotis. Pasakojimas daugiausiai orientuojasi ne į pačią istoriją, tačiau žmogaus, esančio tokioje aplinkoje išgyvenimus, kurie lemia didžiąją dalį žmogaus vidinių pasikeitimų, užsisklendimų ir atradimų, ką jau kalbėti apie išorinius veiksnius, kaip kad moterys, besisukančios jo gyvenime, pažintys su inteligentais ir pamažu augantis noras pasprukti nuo pareigų, kurios suteikia daugiau ne laimės, o kančios, vidinių prieštaravimų, kurie kūrinio pabaigoje, užtrukus daugiau nei keliems dešimtmečiams, pamažu išblėsta Liudui Vasariui pasirinkus tinkamiausiu atrodžiusį tuo metu gyvenimo kelią. Svarbu paminėti ir tai, kad pats Vincas Mykolaitis – Putinas, rašydamas šį romaną buvo buvęs kunigas, todėl daugelis perskaitę romaną traktavo kaip tam tikrą rašytojo autobiografiją, tačiau pats tai neigė. Tačiau autobiografiškumą vis vien galima sieti su pagrindinio romano veikėjo vidiniais išgyvenimais, kurių tikrai galėjo pasitaikyti. Paties romano apimtis gana nemaža, ypač atsižvelgiant į visus vaizduojamus Liudo Vasario gyvenimo tarpsnius. Tad romanas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Dalyje „Bandymų dienos“ aprašoma visa klieriko Liudo Vasario ėjimo į kunigus pradžia. Taip pat aprašomas jo gyvenimo rutina, taip pat ir lytinis brendimas, užsimezgę santykiai su kita veikėja Liuce, Liudo Vasario kūrybiniai išbandymai ir kt.. Antroje dalyje „Eina gyvenimas“ aprašoma jo vienerių metų kunigavimo patirtis. Taip pat šioje dalyje aprašomi ir erotiniai Liudo Vasario potyriai bei išsvajotos pasaulietinės literatūros atradimas, kuris Liudo Vasario viduje ėmė žadinti jo aistras. Trečioje dalyje „Išsivadavimas“ ir yra kalbama apie savotišką išsivadavimą, Liudo Vasario supasaulėjimą išvažiavus. Matomas akivaizdus herojaus gyvenimo kismas, kurio visiškai negalima sulyginti su pirmosiomis dienomis kunigų seminarijoje. Tad dalyje „Išsivadavimas“ aprašoma jau nebepraktikuojančio kunigystės Liudo Vasario kelionė į Vakarų Europą ir grįžimas iš jos į tarpukario Kauną. Kiekvienoje šių dalių regima po moterį – pirmojoje – Liucė, antrojoje – Baronienė Rainakienė, o trečiojoje – Auksė. Akivaizdu, kad trečiojoje dalyje, atsižvelgus į paties Liudo Vasario brendimą, daugiausiai įtakos padaro Auksė, tad paskutinioji romano dalis laimingiausia ir atsižvelgus į visą romaną, parodanti, jog kad ir po kiek laiko, kad ir po kokių kančių, žmogus bręsta ir keisti gyvenimą gali visada tik tam reikia pasiryžimo, noro ir surastų tinkamų aplinkybių tiems kismams pasiekti.