Aprašymas

XX a. lietuvių literatūroje dažnai vaizduojami žmogaus vidiniai konfliktai. Autoriai mėgsta dvasinio konflikto temą, nes vidiniai konfliktai skaitytojui padeda geriau suprasti savo gyvenimą, be to, kūrinį padaro paslaptingesnį. Manau, kad kartais rašytojai personažui suteikia ir asmeninių savybių, įkūnija jame asmeninius jausmus. Paprastai kūrinių veikėjai kenčia dėl įvairiausių vidinio nesutarimo priežasčių. Konfliktus išgyvenantis, kenčiantis veikėjas daug įdomesnis, skaitytojas kartais jo nesupranta, bet nori išsiaiškinti kančios priežastis. Taip skaitytojas sudominamas, nes visiškai nieko paprasto negali tikėtis iš šio personažo, o sužinoti norisi. Veikėjus dažnai kamuoja ir vidinio konflikto pasekmės. Jos dažniausiai slypi kūrinio kulminacijoje, po kurios galiausiai atsiveria personažą vidinis pasaulis. Suprasti visą veikėjo gyvenimą pavyksta tik perskaičius visą rašytojo darbą bei įsigilinus į veikėjų  dvasinę dramą.