Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje (Antanas Baranauskas, Kristijonas Donelaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas)

12.00

Kategorija: 12 klasės kalbėjimai (VBE)
Kalbėjimo trukmė: Nuo 9 iki 10min.
Kalbėjimo planas: Yra
Apimtis: 1000 ž.
Informaciniai Šaltiniai: Taip
Autoriai: Antanas Baranauskas, Kristijonas Donelaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas

Aprašymas

Nuo seno žinome, kad žmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus. Kalnai, medžiai akmenys, upės, ežerai – gamtoje veikiančios dieviškosios galios. Medžiai buvo garbinami, jiems teikiama ypatinga reikšmė. Gamtoje žmogus galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą. Nuo seno žmogus su naturalia aplinka išsakydavo savo slapčiausias mintis, pasakodavo savo bėdas ir vargus. Poetai ,,spalvotais” žodžiais tapė gamtos gyvenimo pulsavimą ir žmogų užplūstančias jausmų bangas – tai žmogaus ir gamtos vienybė. Laikas niekada nestovi – viskas keičiasi, kartu ir žmonių požiūris. Šiandien aptarsiu labiausiai lietuvių literatūrai nusipelniusius rašytojus: Kristijoną Donelaitį ir Antaną Baranauską, kurių kūriniuose yra puoselėjama žmogaus ir gamtos santykių ryšys.