Aprašymas

Visais laikais didžiausias žmogaus turtas buvo ir vis dar yra šeima. Nuo seno lietuviai šeimą laikė svarbiausia moraline vertybe. Buvo manoma, kad kiekvienas, jeigu nori būti laimingas, privalo turėti šeimą ir vaikų. Ne veltui santykiai tarp vaikų ir tėvų yra viena labiausiai nagrinėjamų temų lietuvių literatūroje. Juk gyvenimas šeimoje žmogų subrandina kaip asmenybę. Čia mes mokomės mylėti, atleisti, skirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Dauguma suaugusiųjų nori būti gerais tėvais, išauginti savo atžalas tinkamai,susikurti puikius santykius su jomis. Tai nuo seno pasireiškia ir realiame gyvenime ir literatūroje. Todėl remdamasis Jono Biliūno, Jurgio Savickio ir Antano Škėmos kūryba analizuosiu tėvų ir vaikų santykius lietuvių literatūroje.