Aprašymas

Vaikystė – bene gražiausias, nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis, o vaikai, tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime. Vaikystė juk laikotarpis, kurio metu formuojasi asmenybė, ryškėja kiekvieno žmogaus būdingieji bruožai. Dostojevskis yra sakęs: „Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.“ Iš tiesų būtent vaikystėje patirti išgyvenimai, tėvų ar mokytojų įskiepyti įstikinimai ir pamokos išlieka visam gyvenimui. Vaikystę neišvengiamai turime visi, tačiau kartais esame priversti suaugti anksčiau laiko. Taigi, kas lemia vaiko vidinio pasaulio formavimąsi, kaip tai priklauso nuo aplinkos, šeimos, tradicijų? Remiantis Jono Biliūno, Jurgio Savickio ir Šatrijos Raganos kūryba, analizuosiu vaiko pasaulį lietuvių literatūroje.