Meilė nuo amžių pradžios buvo vienas iš svarbiausių dalykų kiekvieno žmogaus gyvenime. Kiekvienas žmogus stengėsi rasti šį jausmą, jį suvokti ir nors kartą gyvenime nenusivilti. „Kas nepažino meilės jausmo, tas, galima sakyti, negyveno“. Ši žymaus prancūzų dramaturgo Žano Moljero pasakyta mintis puikiai apibūdina faktą, jog meilė yra labai svarbus reiškinys kasdieniniame žmogaus gyvenime ir kad be šio jausmo žmogus nejaučia visiškos pilnatvės. Tikroji meilė dažniausia siejasi su taip puikiai mums pažįstama aistra, kuri meilės jausmą iškelia aukščiau už viską. Šiandien savo kalboje norėčiau pakalbėti apie tikrąją meilę ir aistrą Juozo Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.
