Antrasis pasaulinis karas – vienas baisiausių įvykių visoje pasaulio istorijoje, kurio metu buvo tremiami, kankinami ir žudomi niekuo kalti žmonės. Nenuostabu, kad viso to paliesti buvo ir lietuvių rašytojai, kurie susidūrė su didele neteisybe bei tėvynės praradimu. Vieni iš jų emigravo dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, kiti – tiesiog per prievartą paimti tiesiai iš namų. Kaip bebūtų, neretai rašytojai atsidūrę tremtyje susidurdavo su esminiu klausimu, kaip mylimos šalies palikimas pakeis jų gyvenimus. Tad remiantis Antano Škėmos, Salomėjos Nėries ir Vytauto Mačernio kūryba, analizuosiu tėvynės svarbą menininko gyvenime.
