Aprašymas

Lietuvių literatūroje dažnai analizuojama meilės samprata, pabrėžiama darbo svarba, įsipareigojimai tėvynei, žmogaus ir gamtos ryšys, tačiau viena svarbiausių temų lietuvių literatūroje yra istorija ir istorinė žmonijos patirtis. Ji ypač atsiskleidžia XIX–XX a., kada vyko didžiausi – Pirmas ar Antrasis – pasauliniai karai. Taip pat tuomet Lietuvai teko susidurti su rusų ir vokiečių okupacijomis, kurios ypač sukrėtė lietuvius ir visiškai sudarkė tuometinį jų kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Todėl vienas iš svarbiausių autorių, perteikęs skaudžią istorinę patirtį savo kūryboje po Antrojo pasaulinio karo, buvo Balys Sruoga. Istorine patirtimi savo kūriniuose dalinosi ir poetas bei partizaninės kovos dalyvis Bronius Krivickas ir Antanas Škėma. Taigi, remdamasis (-si) šių rašytojų kūriniais, argumentuotai aptarsiu skaudžios žmogaus patirties vaizdavimą katastrofų laikotarpio literatūroje.