Aprašymas

Motinos reikšmė kiekvieno žmogaus gyvenime yra didžiulė. Žmogus pažįsta pasaulį ir save, motinos pamokytas, žiūrėdamas į jį motinos akimis. Jos kalba, jos būdas, pasaulėvoka lemia  žmogiškosios būties kokybę. Gal todėl lietuvių literatūroje tiek daug kūrinių, skirtų motinystės problemoms vaizduoti. Net jei motinos paveikslas sukurtas tam, kad atskleistų pagrindinio veikėjo psichologiją, jis būna ryškus ir svarbus tam, kad skaitytojai suvoktų vaiko ir motinos ryšio prasmę ir svarbą. Lietuvių literatūroje aprašoma ir sakralizuota (vertybių kupina, dvasinga), ir skausminga motinystė: trikdanti ir gniuždanti. Savo darbe išanalizuosiu dviejų moterų rašytojų (Šatrijos Raganos ir Žemaitės) 20–to amžiaus pradžioje sukurtus motinų paveikslus ir išeivio Antano Škėmos per gyvenimą atmintyje  nešiotą motinos – gyvenimo mokytojos atvaizdą.