Aprašymas

Antikoje vyro dorybė buvo valdyti, o moters dorybė – paklusti. Graikų filosofas Platonas yra sakęs, kad „Iš tų, kurie gimė vyrais, bailiai ir neteisieji po mirties veikiausiai gyveno moteryse“. Šį skurdų supratimą apie moteris paneigia Žemaitės ir Sofoklio kūriniai, kuriuose galime išvysti stiprias, drąsias ir galingas moteris. Tuo įsitikinti itin padeda Sofoklio „Antigonė“, kurioje moteris yra ryžtinga, drąsi ir Žemaitės „Marti“, kurioje galime išvysti verčiančią kalnus, tvarkingą moterį.