Meilė – neapibrėžiama žmogaus būsena. Vieni sako, jog tai cheminė reakcija, kiti – likimo dovana. Šis jausmas apdainuojamas dainose, išreiškiamas eilėraščiuose, pasakose, romanuose, novelėse. Lietuvių literatūroje meilės samprata yra įvairiapusė. Vieni ją apibūdina kaip galinčią sužlugdyti, gaivališką ir nevaldomą jėgą, o kiti – kaip kuriančią, brandinačią asmenybę. Ne veltui meilė laikoma viena pagrindinių žmonijos kultūrinių vertybių, skatinančių žmones kurti, o svarbiausia – turėti gyvenimo tikslą. Remiantis Salomėjos Nėries ir Adomo Mickevičiaus kūryba, analizuosiu samprotavimo mintį, jog meilė, tai žmogaus gyvenimo variklis.
