Meilė – neapibrėžiama žmogaus būsena. Vieni sako, jog tai cheminė reakcija, kiti – likimo dovana. Šis jausmas apdainuojamas dainose, išreiškiamas eilėraščiuose, pasakose, romanuose, novelėse. Lietuvių literatūroje meilės samprata yra įvairiapusė. Vieni ją apibūdina kaip galinčią sužlugdyti, gaivališką ir nevaldomą jėgą, o kiti – kaip kuriančią, brandinačią asmenybę. Taigi, remiantis Vinco Mykolaičio-Putino ir Mariaus Katiliškio kūryba, analizuosiu kokia meilės galia parodoma lietuvių literatūroje.
