Aprašymas

Pasak lietuvių kino režisieriaus A. Puipos „kūrinio ekranizacija ar inscenizacija leidžia sugrįžti prie laiko patikrintų tekstų, pažvelgti į juos kitu žvilgsniu, suvokti jų vietą tautos kultūriniame ir istoriniame gyvenime“. Iš tiesų klasika tapusių kūrinių motyvais sukurti filmai ar režisuoti spektakliai visuomet pristato knygos istorinį, kultūrinį kontekstą, vienaip ar kitaip permąsto aktualias to laikotarpio problemas. Dažnas iš mūsų esame pagalvojęs, kad Lietuva politiniame žemėlapyje yra nedidelė valstybė. Tačiau savo darbais esame sulaukę plataus atgarsio ir įvertinimo tarp garsių menininkų, bei profesionalų. “Nuoširdus atsidavimas kitam žmogui ar reikalui yra vidinės stiprybės požymis”. Ši vokiečių filosofės pasakyta mintis puikiai apibūdina tai, jog kiekviename iš mūsų slypi stiprybė. Tokią savybę mes galime nukreipti tėvynės kultūros labui. Dauguma iškiliausių Lietuvos rašytojų savo kūryboje plėtojo žmogaus ir kultūros ryšio temą. Sakoma, kad poetai būna dviejų rūšių: vieni miršta dar būdami gyvi, kiti nemiršta niekados. Šiandien aptarsiu labiausiai lietuvių kultūrai nusipelniusius rašytojus ir jų kūrinius: Balį Sruogą ir Marių Katiliškį, kurių kūriniai analizuojami pasaulyje iki šios dienos.