Lietuvių literatūros menininkai dažniausiai savo jausmus atskleidžia kūryboje pasitelkdami asmeninę nuomonę apie pasaulį ir visuomenės vertybes. Jono Biliūno novelėse „Kliudžiau“ ir „Ubagas“ , B. Sruogos dokumentiniame memuariniame romane „Dievų miškas“ ir A. Škėmos psichologiniame filosofiniame romane „Balta drobulė“ minimi autobiografiniai faktai padeda geriau suvokti autorių išgyvenimus ir įsigilinti į kūrinį. Rašytojų kūriniuose vyrauja ne tik įdomūs pasakojimai, ryškūs charakteriai, tačiau už viso to slepiasi ir paties rašytojo gyvenimo momentai bei detalės. Remiantis Antano Škėmos, Balio Sruogos ir Jono Biliūno kūryba, ieškosiu autobiografiškumo atitikimų.
