Aprašymas

Nuo senų laikų žmonės susiduria su įvairiomis gyvenimo problemomis, vertybių priešpriešomis, o ypač skriauda bei jos išgyvenimu, kalte ir jos pripažinimu. Būtent dėl to, šios temos yra dažnai aprašomos ne tik lietuvių, bet ir viso pasaulio literatūroje. Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su skriauda, kuri ugdo jo asmenybę ir su kalte, kurią jaučia skriaudos sukėlėjas. Būtent šie du veiksniai yra tarpusavyje susipynę ir nuolat randami įvairių rašytojų kūryboje. „Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos.“ Ši mintis, kuri buvo paminėta prancūzų poeto Viktoro Hugo, puikiai apibūdina faktą, jog kaltė yra atleidžiama tada, kai kaltininkas suvokia savo nuodėmę ir dėl jos gailisi. Tad šiandien savo kalboje remiantis Salomėjos Nėries ir Juozo Apučio kūryba, aptarsiu kaip žmogus išgyvena kaltės jausmą lietuvių literatūroje.