Aprašymas

Lietuvių literatūroje dažnai analizuojama meilės samprata, pabrėžiama darbo svarba, įsipareigojimai tėvynei, žmogaus ir gamtos ryšys, tačiau viena svarbiausių temų lietuvių literatūroje yra istorija ir istorinė žmonijos patirtis. Ji ypač atsiskleidžia XIX–XX amžiuje, kada vyko didžiausi – Pirmas ar Antrasis – pasauliniai karai. Kaip tik tuomet Lietuvai teko susidurti su rusų ir vokiečių okupacijomis, kurios ypač sukrėtė lietuvius ir visiškai sudarkė tuometinį jų kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Vienas tokių autorių, nukentėjęs nuo Antrojo pasaulinio karo ir perteikęs skaudžią istorinę patirtį, buvo Balys Sruoga. Tiesa, istorine patirtimi savo kūriniuose dalinosi ir poetas Antanas Škėma. Taigi, remdamasis šių rašytojų kūriniais, argumentuotai aptarsiu, kaip lemiamais istorijos momentais vaizduojamas likimas lietuvių literatūroje.