Aprašymas

Prieš kelis šimtus metų, kai dar pramonė ir jos gaminiai nebuvo tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta. Šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Gamyklos ir automobiliai į atmosferą kiekvienais metais išmeta tūkstančius tonų dulkių ir teršalų. Dabar žmogus nebegerbia gamtos, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė, joje gyveno, mylėjo, verkė, džiaugėsi, kentėjo… Ji buvo naudinga tiek materialine, tiek dvasine prasme. Čia žmogus uogaudavo, grybaudavo, rinkdavo įvairiausias žoleles, rasdavo nusiraminimą, dvasinį džiaugsmą, atgaivą sielai. Ji nuo seno žinoma kaip įkvėpimo šaltinis poetams, dailininkams ir įvairaus meno kūrėjams, kurie atsidėkodami už nepaprastas idėjas, savo kūriniuose bandė ir bando atskleisti jos paslaptis, pabrėžia, kokia svarbi šiame sudėtingame ir šaltame pasaulyje yra gamta. Šiandieną, remdamasis Balio Sruogos ir Antano Baranausko kūryba, atsakysiu į klausimą – ką žmogui duoda miško grožio patyrimas, kokį pasaulio suvokimą atveria, kaip veikia jo savijautą, savo vietos pasaulyje supratimą?