Aprašymas

Šiais laikais tikėjimas į Dievą vakarų Europoje yra kaip niekad sumažėjęs. Žmonės vis dažniau priima nuomonę, kad žmogus yra savo likimo šeimininkas, ne Dievas. Vis daugiau asmenų nori manyti, kad Dievas yra žmonių kūrinys. Kad jis buvo sukurtas tam, kad galėtų atsakyti į tuos klausimus, kurių žmonės patys nesugeba atsakyti. Tad akivaizdu, kad modernėjant laikams plinta nuomonė, jog galime gyventi taip kaip mes norime, kadangi nėra jokio pomirtinio gyvenimo ar jokios aukštesnės galios. Taip atsiranda vis daugiau asmenų, kurie gyvenimą grindžia ateistinėmis mintimis. Tačiau, deja, ne visi taip mąsto, atsiranda ir tokių, kurie nepaisant žiaurių gyvenimo sąlygų ir aplinkos sukurtų ribinių situacijų, vis tiek tiki į Dievą. Apie jį drąsiai ir noriai šneka, ir juo remiantis rūpinasi visais gyvenimo nuskriaustaisiais. Būtent toks buvo Tėvas Stanislovas, kunigas, pamokslininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas. Jo meilė gyvenimui, Dievui bei kūrybai aš ir aptarsiu šioje kalboje.