Aprašymas

Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris teigė: „Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas“. Dažnai individualizmas, iškeliantis asmeninius siekius ir vertybes virš visuomenės, valstybės, bendruomenės, organizacijos tikslų ir vertybių, gali būti suvokiamas kaip atsitraukimas nuo žmonių ar vienišumas, kuris dažnai kelia skausmą žmogui. Vis dėlto, individualizmas ir laisvė gali sietis ne tik su tokiomis emocijomis kaip tuštuma ar melancholija, bet ir su naujomis galimybėmis, įdomiais patyrimais, asmenybės augimu. Individualumas yra nuo seno vaizduojamas ir literatūroje – jį aptinkame senovės Antikos kūriniuose, kur ši sąvoka apibrėžiama ir  vaizduojama įvairiai. Savo kalboje individualizmo temą nagrinėsiu Sofoklio tragedijoje „Antigonė“.