Aprašymas

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“,– prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Kalba – be galo svarbi mūsų šalies istorijos ir kultūros dalis. Kiekvienas gali didžiuotis galėdamas kalbėti gimtąja kalba, ją puoselėti bei saugoti. Tačiau mūsų gimtoji lietuvių kalba patyrė daugybę išbandymų, ji buvo draudžiama ir niekinama. Džiaugiuosi, kad atsirado tokių žmonių, kaip Mikalojus Daukša, Antanas Baranauskas ir Justinas Marcinkevičius, kuriems nebuvo vis vien, kad mūsų kalba kybojo ant išnykimo slenksčio. Jie savo kūriniais aukštino gimtąją kalbą, pabrėžė jos svarbą tautai ir valstybei, žadino žmonių patriotizmą. Todėl šioje kalboje argumentuotai išsakysiu savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste.